pasitrepsėt

Kad ir kaip ten bebūtų, kartais reikia nusiramint. Kartais dar reikia ir treptelt kojele, kad kažkas geresnio nutiktų. Kartais kojele nesitrepsena, nes tipo kiti trepsėtojai tai tikriausiai geriau patrepsės, nes jie taigi su trepsėtojų maikėm. Tu tai be maikės gali ir į ritmą nepataikyt.

Tada po kurio laiko visokiausių trepsėjimų pamatai, kad nihuja čia ne trepsėtojų maikės, o tiesiog chebra savo baltas (tipo, be pareigų, žinai) persidažė ir viskas tipo normaliai.

Viskas kaip ir normaliai. Nurodymas yra nuversti nahui tiltą. Ne tavo reikalas kodėl. Kol mes čia kalbėsim, per tą tiltą privažiuos visokių ten visokių pas mus. Verčiam nachujop ir viskas. Nurodymo išaiškinimą tu gausi per debrief'ą. O dabar trotilinam gi.

Čiotka. Taip veikti ir turi. Problema tame, kad kartais nurodymas ateina iš nudažytos maikės arba iš kokio nors visokio, kuris nurodymus duoda tą maikę nešiojančiam. Iš esmės tai kaip ir galima surakint, jei galvoji, kad kelia grėsmę sau, tau ir aplinkiniams. Nu tipo kaip nuvarytus arklius. Nes nu jam tai visai kū-kū.

Bet realiai tai niekas taip gi nedaro. Nu nes funkcijos vis dar vykdosi, o optimalesnis sprendimas problemai kaip ir nesvarbus dabar. Turi optimalesnį – turi daryt viską, kad būtum išgirstas. Tik nesu tikras kada, jei po vieno tilto debrief'o tu jau kitą tiltą trotilini. Gal tik tada, kai maikę persidažysi.