Už nuo 2019 lapkričio 2 iki 2019 lapkričio 17
Kažkoks tai čiūvakas internetuose (įtariu kažkur tai 2017) pradėjo podcast’ą apie Harį Poterį. Tipo skaito knygas pirmą kartą, pasikviečia draugų, kurie yra potterhead’ai ir kartu aptaria kelis skyrius ir taip kol perskaito iki galo. Vėliau pradėjo aptarinėt filmus. Daklausiau kol kas iki goblet-of-fire ir galiu pasakyt, kad verta; smagus reikalas.
Dar pradėjau naudot woebot. Kol kas kaip ir įdomu, ale matau kaip gali atsibost. Šiaip, kaip mood-tracker’is tai tikrai veikia. Nežinau kiek veikia kaip psichologinė pagalba. Bet kol kas matyt happiness-rekordus grafoje visai smagu. Vėliau tikriausiai paupdate’insiu ar patiko, ar naudoju, ar mečiau.
Pradėjau daryt projektą. Originaliai tai čia buvo įrašas naujam blog’e, bet po to primečiau, kad kiek gi, žmogau, gali blog’ų turėt, ir nusprendžiau tiesiog pridėt šitas ataskaitas į ataskaitą. Logiška; tik keista, kad iškart taip nesugalvojau.
Šiandien skaičiau klozeto valiklio sudėtį. Nu tipo šikdamas. Šikdamas skaičiau klozeto valiklio sudėtį.
Atsikračiau dar daugiau feed’ų, nei kad prieš tai buvau atsisakęs. Dabar krito televizorius ir youtube’ai, reddit’as ir mindless browse’inimas. Grynai viskas bus mindful, žinai.
Viskas kaip ir normaliai, šiaip. Tik atsirado daugiau laiko, kurį naudoju tiesiog sėdėdamas. Dar buvo momentas, kuriame mąsčiau kaip žmonės be telikų gyveno. Čystai sėdėjo sau visi susirinkę ir adė kojines, mezgė tinklus ir šaukštus drožė. Nevispročiai. Šitą pagalvojęs ėjau pažiūrėt kaip Raminta tepa sumuštinius. Stačiai gražu buvo. Nu nuostabu tiesiog.
Ir tada pasakojau, kaip pasakorius koks, kaip ten mano močiutė turėjo sviestinę, kuri praktiškai visą dieną stovėdavo kambario temperatūroj ir į šaldytuvą keliavo tik vakare iki sekančio ryto. Dar porinau apie tėvo studentišką išmintį sviestą tiesiog įmest į sloiniką druskino vandens. Iš lūpų į lūpas. Tautosaka.
Dar suskambinau kelis kartus odę džiaugsmui nu ir jau pizdec kaip neberandu ką veikti. Įdomu ką antra para atneš.