Už nuo 2015 sausio 5 iki 2019 lapkričio 2

Kažkaip ataskaita pasimirė tik man padirbus kontinentuose, nes nu visiškai aš ten išsisunkiau. Nėra taip, kad būtų ten labai blogai buvę. Tiesą pasakius, gal net ir visai normaliai, nes dirbom kokybiškai ir stengėmės išspaust kuo stipresnį rezultatą. Ir netgi išspaudėm. Visa problema ten buvo žmonėse. Per pusmetį sutikau tik vieną žmogų, kuris, atrodo, buvo nepasidavęs ir nelaikė savęs tiesiog įrankiu. Visi kiti buvo visiškai mirę viduje be jokios aistros ir nelabai suprantatys savo poelgių ir darbų prasmę.

Vėliau kažkaip taip gavosi, kad išbėgau dirbt į savo dabartinę darbovietę ir grįžau atgal į gimtinę. Tada metus su čiut čiut visiškai nieko įdomaus nenutiko ir nelabai tikriausiai kažkas ir galvojosi. Nesigalvojo tikriausiai dėl to, kad naujoj vietoj irgi ten biškį toks gamyklinis pragarėlis virė.

Tada prasidėjo lėbavimo periodas, kuris šiaip jau buvo labai smagus. Dar dabar būna, kad su kokiu jaunesniu žmogum kalbėdamas parekomenduoju tokį užsiėmimą, kol dar įsipareigojimų neturi. Žiauriai smagu buvo. Dar buvo ir šiltnamio statybos tuo metu, apie kurį aš čia kažkur metais-dviem anksčiau ataskaitoj rašiau.

Aišku ten dar buvo ir visokių atradimų, sielos džiaugsmų ir tokių charakterį-stiprinančių atsisveikinimų ir parodymų koks aš kartais lochas. Nu ir taip rinse-and-repeat kažkur apie pusantrų metų.

Tada buvo metai kitokio džiugesio ir susidegino lygiai vienas tiltas. Tada kažkaip viskas geryn geryn ir here we are. Žiūrėsim kiek ilgai čia šita mano ataskaita gyvens. Nu ir dar beveik dantis sutvarkiau. Ate.