kartais

indus išplovus

Ir išvis, kas galėjo pagalvot, kad ryžiai ant kiniškos petelnės kaitinami šokinėja? Stačiai gražu.

Vakar stebėjau indus gatvėj. Nu, youtubėj šiaip, bet gatvėj. Ir ten jie visai gyvenimą virė. Šiandien spoksau jau kitoniškus azijiečius, kurie visai jau darbą verda. Kažkaip ten išėjo, kad iš per daug taisyklių gyvenimo sumažėjo. Mažiau rėkaut reikia, daugiau plastikėlių ant rankų užsidėt.

Bet šiaip jau tai visiškai spakainei. Ir tada bežiūrėdamas aš juos gavau susimąstyt apie kaip seniai mąsčiau. Kažkaip suretėjau pagalvojimuose. Vis daugiau internetų ir žaidimėlių. Vis tie ekranai kažkaip spindi. Ir nejučiom susitaškai visuose feed'uose; o tie ant gatvės tai visai kitaip feed'ina. Taško kapoja užsiprogramavę ir papūsk tu jiem sėdimojon – gražuoliai.

Ir pagalvoji: ko tau parintis, kai yra pasaulyje žmogus, kuris arbūzą ramiu žvilgsniu turguj kapoja. Kai randi žmogų, su kelnių galais visai visai prie kulnų, o jie žiemos vidury – sterilūs, o paltas – žemiau kelių; ir nosinaitė paupgrade'intai kaktai nusivalyt pati į rankas prašosi. O dar ir taksisto gimtadienis tikrai ne kasdien. Žinai, empiriniais tyrimais įrodyta, kad europinio galiuko rusiškon skylutėn nesukiši. Tai kam ten prakaituot.